Lajmet e fundit

Nga mbledhja e jashtėzakonshme e Kuvendit

E Marte, 10.01.2017




Nė mbledhjen e jashtėzakonshme tė Kuvendit tė Republikės sė Kosovės, kryesuar nga kryetari Kadri Veseli (njė pjesė u kryesua nga nėnkryetarėt Xhavit Haliti dhe Sabri Hamiti), u mbajt debati parlamentar nė lidhje me mbajtjen nė arrest tė kryetarit tė Aleancės pėr Ardhmėrinė e Kosovės, Ramush Haradinaj, nė Francė.

Kėrkesa pėr mbajtjen e kėtij debati parlamentar nga 43 nėnshkrime tė deputetėve, u paraqit nga kryetari i grupit parlamentar tė AAK-sė, Pal Lekaj. Me kėtė rast ai sqaroi se mė 4 janar kryetari i AAK-sė, Ramush Haradinaj, ėshtė ndaluar nė aeroportin e Bazelit sipas njė urdhėr-arresti tė lėshuar nga Serbia nė vitin 2004, ndėrkaq shtoi se vendimi pėr tu mbajtur z. Haradinaj nė paraburgim ėshtė i papranueshėm.

"Kosova ėshtė shtet i pavarur dhe qytetarėt e saj nuk mund tė ndalohen nga urdhėr arreste tė Serbisė, qė si tė tilla nuk kanė bazė ligjore. Vendimi pėr paraburgim tė z. Haradinaj ėshtė i papranueshėm mbi bazėn e njė fletė-arresti tė Serbisė pėr krimet e pretenduara, pėr tė cilat z. Haradinaj ėshtė shpallur dy herė i pafajshėm nga organet ndėrkombėtare tė drejtėsisė", tha me kėtė rast Lekaj, duke bėrė tė ditur se nė bazė tė kėtij debati do tė nxirren edhe rekomandimet.

Kryetari i grupit parlamentar tė Partisė Demokratike tė Kosovės, Zenun Pajaziti, duke shprehur fillimisht shqetėsimin pėr ndalimin e padrejtė tė z. Haradinaj nė Francė, tha se edhe sot nė Kuvend fatkeqėsisht po vazhdon tė flitet pėr njė rast tė tillė tė pėrsėritur, raste tė cilat kanė ndodhur disa herė edhe me persona tjerė tė cilėt kanė qenė tė pėrfshirė nė luftėn pėr ēlirim dhe qė janė nė listat e Serbisė.

"Kėrkojmė nga institucionet tona qė tė punojnė me institucionet ndėrkombėtare dhe qė tė mos lejohet qė Serbia tė abuzojė pėrmes Interpolit me fletė-arreste pėr njerėzit e Kosovės", tha Pajaziti, duke shtuar se shqetėsimi nuk lidhet me Francėn, por me institucionet e Serbisė, me pėrpjekjen qė po e bėnė Beogradi me pengimin e normalizimit tė marrėdhėnieve.

"Ne duhet ta falėnderojmė shtetin e Francės pėr mbėshtetjen dhe duhet tė apelojmė pėrmes institucioneve tona qė Franca tė veprojė nė favor tė lirimit tė z. Haradinaj", tha Pajaziti.

Ismet Beqiri, kryetar i grupit parlamentar tė LDK-sė, duke shprehur fillimisht shqetėsimin pėr ndalimin e z. Haradinaj nė Francė, tha se kjo seancė duhet tė jetė solidaritet, mbėshtetje institucionale pėr z. Haradinaj, pėr luftėn e drejtė dhe vetėm kėshtu mund t'i ndihmohet atij.

Beqiri tha se ndalimi i z.Haradinaj nga njė fletarrestim i tillė politik ėshtė njė veprim qė i ka shqetėsuar tė gjitha institucionet e Kosovės. Duke e quajtur fletė-arrestimin pėr Ramush Haradinajn tė bazuar politikisht, Beqiri tha se kryetari i AAK-sė dy herė ka dėshmuar pafajėsinė e tij para organeve tė drejtėsisė, ndėrsa shfaqi besimin se edhe kėtė herė ai do ta dėshmojė kėtė.

Ismajl Kurteshi, duke folur nė emėr tė grupit parlamentar tė Lėvizjes Vetėvendosje, fillimisht theksoi faktin se arrestimi i z. Haradinaj ėshtė si pasojė e negociatave tė Kosovės me Serbinė, duke shtuar me kėtė rast se stabilitet nė vend nuk mund tė ketė nė njė rajon ku Serbia ndėrhyn sa herė tė dojė nė Kosovė.

"Kėto bisedime pa parime ia kanė hapur rrugėn Serbisė drejt BE-sė, ndėrsa Kosova po mbetet e izoluar", tha Kurteshi, duke shtuar se pėr bisedimet me Serbinė dhe me ēdo shtet tjetėr duhet tė caktohen parimet.

Sipas tij qeveritarėt kanė hyrė nė negociata me Serbinė pa status tė pėrcaktuar tė Kosovės. "Kjo nuk do tė thotė se nuk duhet negociuar me Serbinė, por para se tė hysh nė negociata duhet tė tregosh qėllimet e qarta qė duhet tė respektohen nga palėt ", tha Kurteshi, duke shtuar se pranimi i statusit tė padefinuar tė Kosovės ende pa filluar negociatat e ka caktuar fatin e dialogut.

"Tė pranosh tė negociosh si vend pa status, ta zavendėsosh republikėn me fusnotė, tė pranosh tė diskutosh pėr rregullimin e brendshėm me njė shtet qė nuk na njeh, kjo ėshtė shkelje e kushtetutės dhe sakrificės sė shumė gjeneratave", tha Kurteshi, duke shtuar se ėshtė koha e fundit qė tė kuptohet se lėshuarja pe nė kėtė masė nuk ėshtė e mirė as pėr Serbinė e lerė mė pėr Kosovėn.

Pal Lekaj, kryetar i grupit parlamentar tė AAK-sė, tha se sot, ne ende duhet tė shikojmė e tė flasim, se si shumė shtete po na i arrestojnė ēlirimtarėt tonė vetėm se nuk e duruan represionin e regjimin e Serbisė."Serbia lėshon fletė-arreste pa asnjė bazė legale, por vetėm tė dedikuara kundėr shqiptarėve, ēlirimtarė tė vendit tė vet", tha Lekaj, duke shtuar se beson qė ish-kryeministri Haradinaj do tė lirohet dhe do t'i mundėsohet vazhdimi i agjendės sė tij, si lider politik i Kosovės, tė cilėn pėr asnjė ēast nuk e ndau nga vetja.

"Luftėtarėt e luftės ēlirimtare tė Kosovės, ēfarė ėshtė edhe Ramush Haradinaj, janė tė shenjtė, sepse kėta kanė qenė tė gatshėm ta japin jetėn pėr tė qenė ne sot tė lirė. Ju, Qeveria e Kosovės, jeni tė pafuqishme pėr t'i dalė zot sovranitetit tė Kosovės meqė nuk ėshtė hera e parė qė arrestohet Kosova, duke na u arrestuar zyrtarė qeveritarė e politikė me pasaporta diplomatike. Dorėhequni dhe lejojeni Kosovėn tė bėhet me dinjitet, e fortė, e pastėr pa njolla, ashtu siē e deshėn edhe bashkėluftėtarėt e z. Haradinaj, qė janė dėshmorė, po njėjtė siē e dėshiron, e pėr ēka angazhohet edhe vet sot Ramushi", theksoi Lekaj. Ai shtoi se ky nėnshtrim i Kosovės, pėrballė presionit serb, pėrmes disa lobingjeve nė shtete tė tjera, duhet tė marrė fund njėherė e pėrgjithmonė.

"Ramush Haradinaj duhet tė kthehet nė Kosovė, atė sa ma shpejt duhet ta ktheni kėtu, tė lirė, nė vendin e vet, sikur secili nga ne qė jemi. Duhet tu bėhet me dije tė gjithėve, miqve e armiqve, se Ramushi sot ėshtė Kosova", tha Lekaj.

Ndėrsa Valdete Bajrami, kryetare e grupit parlamentar tė NISMA pėr Kosovėn, tha mes tjerash se qeveria po harron obligimet qė ka, duke pėrmendur me kėtė rast rezolutėn e Kuvendit, nėpėrmjet tė cilės i ėshtė kėrkuar qeverisė qė tė kėrkojė nga Brukseli pastrimin e menjėhershme tė listave, tė fletė-arresteve tė lėshuara nga Serbia pėr ish-ushtarėt e UĒK-sė.

"Po tė kėrkohej kjo nga qeveria pas asaj seance, nuk do tė ndodheshim sot kėtu" , tha Bajrami, duke kritikuar nė vijim Qeverinė.

"NISMA kėrkon qė sa mė parė tė lirohet z. Haradinaj dhe kėrkojmė nga ju qė tė bėni detyrat siē i lejon Kushtetuta e vendit ose tė shkoni nė shtėpi", tha Bajrami, duke kėrkuar qė tė bėhen hapat adekuat qė tė lirohet z. Haradinaj.

Nė vijim ka folur edhe kryeministri i Kosovės, Isa Mustafa. Pasi shprehu shqetėsimin e tij pėr ndalimin dhe procedurat qė po zhvillohen ndaj kryetarit tė AAK-sė, z. Haradinaj, Mustafa tha se tė gjitha dikasteret kompetente tė qeverisė janė vėnė nė veprim dhe po kontribuojnė nė ēdo formė nė mėnyrė qė z. Haradinaj tė kthehet sa mė shpejt nė Kosovė.

"Qeveria po punon intensivisht qė kėto akuza tė padrejta dhe tendencioze tė Serbisė tė refuzohen si tė tilla nga institucionet ndėrkombėtare tė sigurisė", tha kryeministri Mustafa, duke shtuar se janė duke u bėrė pėrpjekje maksimale qė Kosova tė anėtarėsohet nė INTERPOL. Ai shtoi se me anėtarėsimin e Kosovės nė INTERPOL e EUROPOL, fletėarrestet e motivuara politikisht do tė hiqen.

Ai tha se beson se institucionet e Francės do tė marrin vendim tė shpejtė qė z. Haradinaj tė kthehet shpejt nė Kosovė dhe qė veprimet e tilla nuk do tė ndodhin mė ndaj qytetarėve tė Kosovės.

"Haradinaj ka qenė kryeministėr i Kosovės pėr njė periudhė dhe kryetar i njė force tė rėndėsishme politike nė vend, si dhe ėshtė shquar pėr orientimin e tij pro-evropian dhe nuk shohim asnjė arsye qė ai tė mbahet nė Francė", tha kryeministri Mustafa.

Ndėrkaq, ministri i Punėve tė Jashtme, z. Enver Hoxhaj, gjatė fjalimit tė tij para deputetėve, ka sqaruar tė gjitha kontaktet e vazhdueshme qė ai ka pasur me qeverinė e Francės pėr tė mundėsuar lirimin sa mė tė shpejt tė z. Haradinajt.

"Ndalimi i z Haradinaj nė Francė ka qenė goditje pėr Kosovėn, sepse ai ėshtė hero lufte, ish-kryeministėr dhe lider i njė partie tė rėndėsishme parlamentare tė Kosovės. Nga e mėrkura e javės sė kaluar e deri nė kėtė seancė, angazhimi im ka qenė maksimal qė z. Haradinaj tė lirohet sa mė shpejt", tha ministri Hoxhaj, duke shtuar se kanė ofruar garanci shtetėrore qė z. Haradinaj tė kthehet nė Kosovė dhe se u kanė sqaruar autoriteteve franceze se fletė-arrestet e Serbisė janė tė papranueshme dhe tė motivuara politikisht.

Me kėtė rast ai foli edhe pėr raportet e mira qė ka Kosova me Francėn. Pastaj pėrmendi faktin se veprimet e Serbisė po e rrezikojnė dialogun me Kosovėn, duke theksuar se kanė parandaluar vizitėn e Nikoliqit nė Kosovė. Hoxhaj shtoi se nė tė ardhmen do tė ndėrmerren veprime reciproke nė raport me Serbinė.

Ministrja e Drejtėsisė, Dhurata Hoxha, gjatė fjalimit tė saj tha mes tjerash se ndalimi i kryetarit tė AAK-sė paraqet shkelje tė rėndė tė tė drejtave tė njeriut nga Serbia, shteti qė kreu krimet monstruoze nė Kosovė.

Duke sqaruar dėrgimin e dy letrave, si notė proteste diplomatike nė Ministrinė e Drejtėsisė nė Francė pėr lirimin e z.Haradinaj, ajo tha se Ministria e Drejtėsisė ka ofruar prova nė bazė tė rasteve tė mėhershme dhe ka argumentuar qė ndalimi i tij ėshtė kryekėput politik dhe i pabazė.

"Ministria e Drejtėsisė ka ndėrmarrė dhe do tė ndėrmarrė tė gjitha veprimet e duhura dhe tė nevojshme pėr lirimin sa mė tė shpejt tė z. Haradinaj", tha ministrja Hoxha, duke sqaruar nė vijim se MD nė bashkėpunim me MPJ, Ambasadėn e Kosovės nė Francė, si dhe Policinė e Kosovės, ka dėrguar edhe shkresėn e tretė pėr lirimin e z. Haradinaj si dhe pėr moslejimin e ekstradimit tė tij nė Serbi.

Ministrja Hoxha tha se kanė kėrkuar nga Interpoli heqjen e emrave tė listave nga Serbia dhe se veprimet e Interpolit nuk duhet tė shqyrtohen pa pėlqimin e Republikės sė Kosovės. Ajo sqaroi se kėtė kėrkesė e ka bėrė pėrmes UNMIK-ut.

Ndėrsa, ministri i Punėve tė Brendshme, Skender Hyseni, tha se absurditeti i ndalimit tė z. Haradinaj nuk mund tė pėrshkruhet me fjalė, duke pėrmendur me kėtė rast faktin se z. Haradinaj e ka dėshmuar pafajėsinė e tij nė dy raste.

Ministri Hyseni mes tjerash tha se beson se drejtėsia franceze nuk do tė manipulohet nga fletė-arrestet serbe.

"Haradinaj ka dėshmuar pafajėsinė e tij nė dy raste dhe jam i sigurt qė me tė njėjtėn fuqi dhe kurajė beson edhe sot nė drejtėsinė franceze. Besoj plotėsisht se drejtėsia franceze do tė dominojė mbi absurditetin e paskrupullt tė Serbisė", tha Hyseni.

Nė kėtė diskutim kontribuuan edhe kėta deputetė: Melihate Tėrmkolli, Safete Hadėrgjonaj, Puhie Demaku, Time Kadrijaj, Fatmir Limaj, Besim Beqaj, Shpejtim Bulliqi, Rexhep Selimi, Ali Berisha, Zafir Berisha, Agim Aliu, Vjosa Osmani, Albin Kurti, Bali Muharremaj, Shukrie Bytyqi, Shaip Muja, Ilir Deda, Abdyl Ymeri, Anton Ēuni dhe Lahi Ibrahimaj. Pas pauzės, ndėrkaq, kanė diskutuar deputetėt: Ganimete Musliu, Teuta Haxhiu, Haxhi Shala, Mytaher Haskuka, Labinotė Murtezi,Veton Berisha, Enver Hoti, Adem Grabovci, Rrustem Berisha, Gėzim Kelmendi, Emilija Rexhepi, Agim Ēeku, Fatmir Shurdhaj, Bekim Haxhiu, Selvie Halimi, Luljeta Veselaj-Gutaj, Flora Brovina, Nurdin Ibishi, Blerta Deliu-Kodra, Nehat Baftiu, Nait Hasani, Xhevahire Izmaku, Nezir Ēoēaj, Sala Berisha-Shala, Hajdar Beqaj, Sabri Hamiti (nėnkryetar i Kuvendit, njėherėsh kryetar i Grupit tė Miqėsisė Kosovė-Francė).

Mė pas, qėndrimin e qeverisė, para deputetėve e paraqiti edhe njėherė zėvendėskryeministri Hajredin Kuēi. Aktakuzėn e Serbisė ndaj Ramush Haradinajt dhe procesin nė tėrėsi, ai e konsideroi politik, duke vlerėsuar se kjo paraqet ēėshtje tė sovranitetit tė Kosovės dhe pozitės sė saj nė mekanizmat ndėrkombėtarė, pėrkatėsisht nė Interpol.

Pas shterjes sė debatit, kryetari i GP tė AAK-sė, Pal Lekaj, prezantoi projektrezolutėn, nėpėrmjet tė cilės, ndėr tė tjera, kėrkohej lirimi pa kusht i Ramush Haradinajt nga arresti, si dhe i kėrkohej Qeverisė sė Kosovės ndėrprerja e bisedimeve me Serbinė, deri nė anulimin e tė gjitha fletė-arresteve tė lėshuar nga Serbia, kundėr ish-udhėheqėsve dhe ushtarėve tė UĒK-sė nė Interpol. Kėrkohej po ashtu, dorėheqja ose shkarkimi i tė gjithė pėrgjegjėsve kryesorė tė negociatave me Serbinė. Lekaj bėri tė ditur se pėr dy pikat e fundit nuk ėshtė arritur konsensusi me tė gjitha grupet parlamentare.

Deputeti Ilir Deda, nė cilėsi tė bashkėpropozuesit tė projektrezolutės sė dytė, njoftoi tėrheqjen e saj, nė mungesė tė konsensusit.

Pėrfaqėsuesit e dy grupeve mė tė mėdha parlamentare, Elmi Reēica nė emėr tė GP tė PDK-sė dhe Sali Morina nė emėr tė atij tė LDK-sė, u pajtuan me tri pikat e para tė projektrezolutės sė AAK-sė, ndėrsa shprehėn rezervat e tyre pėrkitazi me dy pikat e fundit. Driton Ēaushi nga Vetėvendosje dhe Valdete Bajrami nga Nisma, shprehėn mbėshtetjen e grupeve qė pėrfaqėsojnė, pėr kėtė projektrezolutė. Mė pas diskutuan edhe deputetėt Melihate Tėrmkolli, Zafir Berisha dhe Shukri Buja.

Kryetari Veseli bėri thirrje qė tė shqyrtohet edhe njėherė mundėsia e arritjes sė njė konsensusi midis grupeve parlamentare, nė funksion tė nxjerrjes sė njė rezolute unike, duke i shėrbyer kėshtu mė sė miri ēėshtjes pėr tė cilėn ėshtė thirrur kjo seancė e jashtėzakonshme, Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe vendit nė pėrgjithėsi. Ai po ashtu e vlerėsoi tė rėndėsishme futjen e njė pike nėpėrmjet tė cilės do t'u kėrkohej organeve franceze tė drejtėsisė lirimi i Ramush Haradinajt, duke ruajtur njėkohėsisht raportet e mira fqinjėsore qė Kosova kultivon me Francėn.

Nė kėtė situatė, Pal Lekaj shprehu gatishmėrinė pėr tė diskutuar edhe njėherė mundėsinė pėr gjetjen e njė gjuhe tė pėrbashkėt, e cila do tė pasqyrohej nė projektrezolutė.

Pas njė pushimi, kryeparlamentari Veseli bėri tė ditur se as kėtė radhė nuk ėshtė arritur pajtueshmėri dhe se tani para deputetėve janė dy projektrezoluta tė propozuara: njėra e GP tė AAK-sė dhe tjetra e GP tė PDK-sė dhe atij tė LDK-sė.

Tė dy rezolutat u hodhėn nė votim, por pėr asnjėrėn prej tyre nuk pati kuorum pėr vendimmarrje. Projektrezoluta e AAK-sė u votua nga 36 deputetė, prej tė cilėve 28 votuan pėr, 3 kundėr dhe 5 abstenuan. Ndėrsa ajo e propozuar nga PDK-LDK, u votua nga 47 deputetė, nga tė cilėt 38 votuan pėr, 6 ishin kundėr, ndėrsa 3 tė tjerė abstenuan.

Nga mbledhja e jashtėzakonshme e KuvenditNga mbledhja e jashtėzakonshme e KuvenditNga mbledhja e jashtėzakonshme e Kuvendit
 

Komisioni pƫr Buxhet dhe Financa

Tel: 038 211 186

Email: asd@sadfsdf.com

Komisioni pƫr Buxhet dhe Financa

Tel: 038 211 186

Email: asd@sadfsdf.com